Psichologinės pagalbos paskirtis
- stiprinti mokinių (vaikų) psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą;
- taikyti prevencines priemones, skatinančias saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos kūrimą;
- padėti mokiniams įveikti emocinius sunkumus, atkurti vidinę pusiausvyrą ir gebėjimą mokytis;
- bendradarbiauti su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos bendruomene.
Psichologo veiklos sritys
Darbas su mokiniais:
- individualios psichologo konsultacijos;
- emocinių, elgesio ir mokymosi sunkumų atpažinimas ir pagalba juos sprendžiant;
- pagalba patiriant stresą, nerimą, krizes;
- profesijos pasirinkimo ir savęs pažinimo konsultacijos;
- mokinių veiklos ir elgesio stebėjimas pamokose;
- psichologinių tyrimų ir vertinimų atlikimas.
Darbas su tėvais (globėjais, rūpintojais):
- konsultacijos dėl vaikų emocinės savijautos, elgesio ir ugdymosi;
- pagalba sprendžiant auklėjimo ir bendravimo sunkumus;
- rekomendacijų teikimas, siekiant vaiko gerovės.
Darbas su mokyklos bendruomene:
- bendradarbiavimas su mokytojais, klasių vadovais, pagalbos mokiniui specialistais;
- dalyvavimas Vaiko gerovės komisijos veikloje;
- prevencinių programų organizavimas ir įgyvendinimas;
- paskaitų, užsiėmimų ir švietėjiškų veiklų vedimas;
- bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, teikiančiomis psichologinę, socialinę ar teisinę pagalbą.
Kada teikiama psichologinė pagalba?
Psichologinė pagalba gimnazijoje teikiama, kai:
- į psichologą kreipiasi pats mokinys (jei mokiniui nėra 16 metų – reikalingas tėvų sutikimas);
- kreipiasi mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai);
- kreipiasi mokytojai, gavę tėvų sutikimą;
- pagalbos prašo ar ją įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kada kreiptis į gimnazijos psichologą?
Mokiniai gali kreiptis, jei:
- jaučiasi vieniši ar nesuprasti;
- patiria sunkumų santykiuose su bendraamžiais ar suaugusiais;
- trūksta pasitikėjimo savimi;
- kyla klausimų apie gyvenimo prasmę ar atsiranda minčių apie savižudybę;
- patiria rimtų sukrėtimų (artimųjų netektį, avariją, smurtą, tėvų skyrybas);
- jaučia stiprų nerimą, baimes;
- praranda motyvaciją mokytis;
- nori geriau pažinti save;
- nežino, kokia profesija galėtų būti tinkamiausia;
- turi klausimų ir neturi su kuo pasitarti.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) gali kreiptis, kai:
- kyla vaiko mokymosi sunkumų ar motyvacijos stoka;
- pastebimos vaiko elgesio ar emocinės problemos;
- nerimaujama dėl vaiko saugumo ar psichologinės savijautos gimnazijoje;
- pastebimi staigūs vaiko elgesio pokyčiai;
- šeima išgyvena sudėtingas gyvenimo situacijas;
- norima pagerinti santykius su vaiku.
Mokytojai gali kreiptis, kai:
- siekia pagerinti klasės psichologinį mikroklimatą;
- susiduria su mokinių elgesio ar emociniais sunkumais;
- dirba su krizines situacijas patyrusiu mokiniu (netektis, smurtas šeimoje ir kt.).
Konsultacijų principai
Psichologo darbas grindžiamas šiais principais:
- Konfidencialumas – informacija tvarkoma laikantis profesinės etikos ir teisės aktų;
- Savanoriškumas – konsultacijos teikiamos mokinio sutikimu;
- Pagarba ir saugumas – kuriama palaikanti, nevertinanti aplinka;
- Bendradarbiavimas – pagalba teikiama dialogo su mokiniu, šeima ir mokykla pagrindu.
Kaip vyksta konsultacijos?
- Konsultacijos vyksta iš anksto suderintu laiku.
- Kreiptis gali mokinys, tėvai arba mokytojai.
- Esant poreikiui, psichologas nukreipia į kitas pagalbos institucijas ar specialistus.
Konsultacijų metu mokiniui sudaromos sąlygos geriau pažinti save, sąmoningai rinktis problemų
sprendimo būdus, konstruktyviai spręsti konfliktus, ugdyti bendravimo, bendradarbiavimo,
lyderystės ir pasitikėjimo savimi įgūdžius.
Į konsultacijas prašome registruotis iš anksto.
Kiekvienas klausimas yra svarbus, o pagalbos prašymas – drąsus žingsnis savęs ir vaiko gerovės link.
