Paukščių biologinė įvairovė

Ausuotasis kragas (lot. Podiceps cristatus). Kūno viršus rusvai juosvas, apačia balsva. Ant galvos 2 juodi pailgėjusių plunksnų kuokštai, ant kaklo rudai balsva apykaklė. Gyvena didesniuose ežeruose, į sausumą neišeina. Minta smulkiomis žuvimis, vandens bestuburiais. Lizdą krauna tarp vandens augalų, seklumose. Deda 2-5 baltus kiaušinius; patinas ir patelė peri apie 25 dienas. Jauniklius dažnai nešioja ant nugaros. Išskrenda vėlai rudenį, retkarčiais žiemoja; grįžta kovo pabaigoje.

Ausuotasis kragas (lot. Podiceps cristatus)
Bukutis (lot. Sitta europaea)

Bukutis (lot. Sitta europaea). Viršutinė jo pusė pilka, apatinė balta, šonai kaštoninės spalvos, išilgai galvos per akis eina juodas dryželis. Vikriai laipioja medžių kamienais. Minta vabzdžiais, sėklomis. Lizdą suka uoksuose. Deda 4-8 kiaušinius, patelė peri 2-2,5 savaitės.

Didysis margasis genys (lot. Dendrocopos major). Viršugalvis, nugara ir sparnai juodi, kūno apačia balta, pauodegys raudonas. Ant pečių dvi baltos dėmės. Kasmet išsikala drevę, dažniausiai drebulėje, joje gyvena visus metus, rudenį būdingos invazinės klajonės. Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, sėklomis ir uogomis.

Didysis margasis genys (lot. Dendrocopos major)
Didžioji antis (lot. Anas platyrhynchos).

Didžioji antis (lot. Anas platyrhynchos). Tai žąsinių būrio vandens paukštis. Rudenį (daugiausia spalio pabaigoje) išskrenda, dalis žiemoja. Parskrenda kovo-balandžio mėnesiais. Lizdą krauna pakrančių krūmuose, nendrynuose, pelkių, nuošalių tvenkinių, nenaudojamų durpynų pakraščiuose. Deda 7-13 žalsvai pilkų kiaušinių.

Didžioji zylė (lot. Parus major). Rudenį per Lietuvą masiškai migruoja šiauresnių kraštų didžiosios zylės. Minta augalais ir gyvūnais (daugiausia vabzdžiais). Peri uoksuose ir inkiluose gyvenvietėse, soduose ir įvairiuose miškuose. Deda 8-12 baltų, išmargintų rudomis dėmėmis kiaušinių. Peri 1-2 kartus per metus.

Didžioji zylė (lot. Parus major)
Gulbė giesmininkė (lot. Cygnus cygnus)

Gulbė giesmininkė (lot. Cygnus cygnus). Dažna traukimo metu Nemuno žemupio užliejamose pievose, peri negausiai, dažniausiai žuvininkystės tvenkiniuose. Balta, snapo pamatinė dalis ir šonai geltoni, galas juodas. Plaukiodama kaklą ištiesia vertikaliai aukštyn. Balsas stiprus, trimituojantis. Pastaruoju metu perinti populiacija didėja.

Kirai (lot. Larus). Kirinių šeimos paukščiai. Lietuvoje gyvena apie 20 kirų  rūšių. Baltas, galva tamsiai ruda, nugara pilka, sparnų galai juodi. Gyvena vidaus vandenyse, pelkėtose vietose. Peri didelėmis, tūkstantinėmis kolonijomis, lizdus krauna salose, žolių kupstuose. Labai triukšmingas. Minta žuvimis, bestuburiais, įvairiomis atliekomis.

Kiras (lot. Larus)
Gulbė nebylė (lot. Cygnus olor )

Gulbė nebylė (lot. Cygnus olor ). Balta, snapas oranžiniai raudonas su juodu gumbu pamate, tarp snapo ir akių yra juodas plikos odos plotas. Lizdą krauna salelėse ir nendrių tankumynuose. Deda 5-8 baltus kiaušinius, patelė peri 34-38 dienas. Išskrenda spalio mėnesį, grįžta vasario pabaigoje-kovo pradžioje.

Eurazinis liputis (lot. Certhia familiaris). Pilkai rudos spalvos. Minta smulkiais bestuburiais. Kamienais laipioja spirale iš apačios į viršų. Lizdą krauna uoksuose, dažnai po atšokusia žieve. Deda 5-6 kiaušinius. Patelė peri apie 14 dienų.

Eurazinis liputis (lot. Certhia familiaris)
Mėlynoji zylė (lot. Cyanistes caeruleus)

Mėlynoji zylė (lot. Cyanistes caeruleus). Nuo kitų zylių skiriasi mėlynu viršugalviu. Gyvena lapuočių miškuose, parkuose. Minta vabzdžiais, augalų sėklomis ir vaisiais. Lizdus krauna dažniausiai uoksuose, įvairiuose plyšiuose, olose, plėšriųjų paukščių lizdų nišose. Deda 3-16 kiaušinių. Peri patelė, jauniklius maitina abu poros nariai.

Paprastasis suopis (lot. Buteo buteo). Nugara ruda, uodega dryžuota, pilvas balsvas su didelėmis išilginėmis tamsiomis dėmėmis. Minta peliniais graužikais, stingant maisto – vabzdžiais, varliagyviais, ropliais, smulkiais žinduoliais, kartais – triušiais. Lizdus dažnai keleriems metams krauna medžiuose ar ant žemės. Deda 2-3 rusvai dėmėtus kiaušinius, peri 34-36 dienas.

Paprastasis suopis (lot. Buteo buteo)
Varnos (Corvus).

Varnos (Corvus). Verninių genties paukščiai. Lietuvoje gyvena 4 rūšys. Kūnas juodai pilkos spalvos, patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka. Snapas ir kojos juosvi. Jauniklių apdaras blankesnis. Minta gyvūniniu maistu – įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais. Žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną. Varnos padaro nemažai žalos sodams, sulesa daug vaisių.

  • Pirma pamoka 8:00 – 8:45
  • Antra pamoka 8:55 – 9:40
  • Trečia pamoka 9:50 – 10:35
  • Ketvirta pamoka 10:55 – 11:40
  • Penkta pamoka 12:00 – 12:45
  • Šešta pamoka 12:55 – 13:40
  • Septinta pamoka 13:50 – 14:35
  • Pirma pamoka 8:00 – 8:45
  • Antra pamoka 8:55 – 9:40
  • Klasės valandėlė 9:45 – 10:15
  • Trečia pamoka 10:20 – 11:05
  • Ketvirta pamoka 11:25 – 12:10
  • Penkta pamoka 12:30 – 13:15
  • Šešta pamoka 13:25 – 14:10
  • Septinta pamoka 14:20 – 15:05
Skip to content