Gyvūnų biologinė įvairovė
Upinis bebras (lot. Castor fiber). Paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Ten, kur yra nepakankamai aukštas vandens lygis, statosi užtvankas. Bebrų maistas yra grynai augalinio pobūdžio. Be vandens ir sausumos augalų lapų, stiebų, šakniastiebių, bebrai, ypač žiemą, minta krūmų ir medžių žieve. Rudenį bebrai pasidaro atsargų žiemai: prikapoja rykščių ir, nuplukdę jas iki savo buveinių, paskandina vandenyje. Paprastai bebrai po susiporavimo išsiskiria, o jaunikliais rūpinasi tik patelė.
Paprastasis ešerys (lot. Perca fluviatilis). Paplitęs Eurazijos vidutinio klimato juostos gėluosiuose vandenyse (ypač ežeruose), rečiau apysūrėse jūrų priekrantėse ties upių deltomis. Kūno ilgis iki 50 cm, masė iki 2,5 kg; dažniausiai ešeriai sugaunami 15-30 cm, 70-500 g. Ešerys nereiklus gyvenimo sąlygoms. Minta bestuburiais ir smulkiomis žuvimis. Neršia anksti pavasarį; ikrai sukibę į juostas. Verslinė reikšmė nedidelė. Lietuvoje ešeriai labai dažni.
Paprastasis karpis (lot. Cyprinus carpio). Tai sukultūrinta sazano forma. Auginamas beveik visame pasaulyje tvenkiniuose. Kūnas iki 1 m ilgio, masė iki 20 kg, dažniausiai auginami iki 30-40 cm, 1-2 kilogramų. Pagal kūno formą karpiai skirstomi į aukštanugarius ir plačianugarius, pagal žvynų išsidėstymą – į žvynuotuosius, veidrodinius ir plikuosius. Minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais, tvenkiniuose šeriami augalinės ir gyvūninės kilmės pašarais, jų mišiniais.
Karšis (lot. Abramis brama). Karpinių šeimos žuvis. Paplitęs Europos gėluosiuose vandenyse – lagūnose, ežeruose ir lėtos tėkmės upėse. Buriasi į tuntus. Gyvena priedugnyje, kur nėra vandens augalijos. Minta dugno bestuburiais.
Paprastoji kuoja (lot. Rutilus rutilus). Karpinių šeimos žuvis. Paplitusi Eurazijos gėluosiuose ir apysūriuose vandenyse, išskyrus poliarines sritis. Gyvena tuntais. Neršia anksti pavasarį ant augalų. Minta bestuburiais ir augalais. Verslo objektas. Daugiausia kuojų yra eutrofiniuose vandenyse.
Europinė lydeka (lot. Esox lucius). Plėšri gėlavandenė žuvis plačiomis dantytomis žiotimis ir iš viršaus suplotu snukiu. Kūnas strėliškas, nugarinis pelekas nustumtas atgal. Grobį puola iš pasalų. Gyvena seklumose pavieniui. Neršia 3-4 m seklumose ant augalų. Ikrai stambūs, gelsvi. Jaunikliai iki 3-5 cm ilgio, minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, didesni tampa plėšriais – minta žuvimis. Lydeka grobio tyko pasislėpusi. Gyvena daugiau kaip 20 metų. Verslo objektas. Lietuvoje paplitusi visur.
Paprastasis lynas (lot. Tinca tinca). Karpinių šeimos žuvis. Paplitęs Eurazijos gėluosiuose vandenyse: užžėlusiuose dumblinguose ežeruose ir lėtos tėkmės upėse. Gyvena nedideliais tuntais. Auginami tvenkiniuose. Aklimatizuoti ir auginami Afrikos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Tasmanijos, Naujosios Zelandijos, Gvinėjos, Javos, Sardinijos salų vandenyse. Lietuvoje auginamas tvenkiniuose, retas.
Paprastasis šamas (lot. Silurus glanis). Paplitęs Europos ir Vidurio Azijos gėluosiuose ir apysūriuose vandenyse. Gyvena giliose, nuošaliose, ramiose vietose, slepiasi tarp akmenų, po kelmais, paskendusiais medžiais. Plėšrus, minta žuvimis, moliuskais, varlėmis, vandens paukščiais. Greitai auga. Subręsta 4-5 metų. Neršia gegužės-birželio mėnesiais vandens telkinių pakraščiuose ant augalų.
Sidabrinis karosas (lot. Carassius gibelio). Karpinių šeimos gėlavandenė žuvis. Paplitęs Azijoje ir Rytų Europoje. Gyvena uždumblėjusiuose ežeruose, lėtos tėkmės upėse, kūdrose. Pakelia deguonies trūkumą. Visaėdžiai, minta dumbliais, zooplanktonu, dugno bestuburiais. Paprastasis sidabrinis karosas yra įvežtas į daugelį šalių, auginamas tvenkiniuose ir ežeruose.
Paprastoji voverė (lot. Sciurus vulgaris). Graužikas, priklausantis žinduolių genčiai. Daugiausiai gyvena spygliuočių miškuose, tačiau kartais įsikuria ir mišriuose ar lapuočių miškuose. Minta spygliuočių sėklomis, gilėmis, riešutais, grybais, paukščių kiaušiniais, jaunikliais. Drevėse ar po medžių šaknimis kaupia maisto atsargas. Nėštumas trunka 5-6,5 savaitės, 2-3 kartus per metus veda 1-10 jauniklių. Gyvena iki 15 metų.
