Augalų biologinė įvairovė
Ąžuolas (lot. Quercus). Ąžuolų genties augalai savaime paplitę daugiausiai šiauriniame Žemės pusrutulyje, nuo atogrąžų klimato regionų iki vėsaus klimato vidutinių platumų juostos. Tai vasarą žaliuojantys arba visada žaliuojantys medžiai, rečiau krūmai, auga nuo 4 m iki 60 m aukščio. Lapai skiautėti arba ištisiniai, dantytais ar lygiais kraštais. Kuokeliniai žiedai nusvirusiuose žirginiuose. Vaisius – vienasėklė gilė.
Beržas (lot. Betula). Tai bukiečių eilės beržinių šeimos augalų gentis. Beržai vieni tarp greičiausiai augančių Žemėje medžių, nes kai kurios jų rūšys jau po šešerių metų gali siektį 7 m aukštį. Užauga kaip medžiai ir krūmai su atplaišojančia tošimi nuo keleto dešimčių cm iki 40 m aukščio. Auga su vienu ar turi keletą kamienų.
Paprastoji drebulė (lot. Populus tremula), dar vadinama epuše. Labai dažna Lietuvos vietinių medžių rūšis. Auga miškuose, sodybose, paupiuose, miestuose. Lietuvoje gausiausiai auga Vidurio žemumoje, o rytuose, pietuose ir pajūryje retesnė. Sudaro mišrius medynus su beržais, eglėmis, ąžuolais, pušimis, uosiais arba kartais auga grynais drebulynais, kurių Lietuvoje yra apie 2,8 proc. bendro visų medynų ploto. Atspari šalčiui ir sausroms, nors retkarčiais nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Yra žinoma atvejų, kada drebulė ištveria ilgai trunkantį 30-40 dienų užtvindymą.
Kaštonas (lot. Aesculus). Savaime paplitęs Žemės šiauriniame pusrutulyje. Daugiausia rūšių auga Šiaurės Amerikoje (7 rūšys) ir Azijoje (4 rūšys). Kaštonai yra lapus metantys arba amžinai žaliuojantys medžiai ir krūmai priklausomai nuo rūšies, auga nuo nedidelių 2 m aukščio krūmų iki 40 m aukščio stambių medžių. Lapai sudėtiniai, plaštakiški, dideli, susidedantys iš 5-11 mažesnių lapelių. Žiedai susitelkę šluotelėse. Kaštonų vaisius yra taisyklingai arba netaisyklingai rutuliškos ar kiaušinio formos, dygliuotas arba nežymiai dygliuotas mėsingas goželis, arba kitaip – dėžutė, kurios viduje didelės, rutuliškos, 2-7 cm skersmens rudos sėklos. Priklausomai nuo rūšies, gyvena iki 300 metų.
Klevas (lot. Acer). Genties pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio acer – smailus, aštrus, iš graikų kalbos žodžio akros – smailus (klevų lapų skiautės smailiaviršūnės). Beveik visi klevai mėgsta atviras, saulėtas vietas, bet sausrų nemėgsta. Tai yra lapuočiai medžiai arba krūmai, kurie garsėja įvairiais lapais ir spalvingu rudens lapų kilimu. Dauguma klevų yra iškilę kaip dekoratyviniai sodininkystės augalai, nors kai kurios rūšys taip pat turi ekonominę reikšmę.
Paprastasis lazdynas (lot. Corylus avellana). Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos krūmmedžių rūšis. Nors ir netolygiai, bet paplitę ir dažni visoje Lietuvoje. Vidutiniškai reiklus dirvožemiui. Auga įvairios mechaninės sudėties vidutinio derlingumo ir derlinguose vidutinio drėgnumo ir drėgnokuose dirvožemiuose, bet ypač mėgsta karbonatingus priemolius, juodžemį su daug organinių medžiagų. Paprastai aptinkami lapuočių ir mišriųjų medynų su eglėmis trake, jų šlaituose. Vidutiniškai reiklus šviesai, tankiuose medynuose menkai dera ir neilgai išgyvena, taip pat menkai dera augdami smėlingame dirvožemyje. Neretai apšąla žiedai, o šaltomis žiemomis ir šakos. Sausras pakenčia neblogai. Užterštam orui atsparus.
Liepa (lot. Tilia). Taip pat vadinama lipu arba liepa-mediena. Tai daugiametis lapuočių medis, kuris yra plačiai paplitęs Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Dažna Europoje, yra gana aukštas medis su dideliais širdies formos lapais ir aromatingais žiedais. Liepų genčiai priklauso dvinamiai medžiai su tankia kūgiška laja. Medžių aukštis labai įvairus – nuo neaukštų iki aukštų, 15-50 metrų aukščio. Vienos aukščiausių gentyje yra hibridinės rūšies europinės liepos (Tilia × europaea). Žievė pilkai ruda, senų medžių giliai suskeldėjusi. Lapai išsidėstę dviem eilėmis. Žiedai kvapūs, žalsvai ar gelsvai balti, sukrauti skydiškuose ar kekiškuose nusvirusiuose ar stačiuose žiedynuose. Vaisius – vienasėklis, rečiau su 2-3 sėklomis riešutėlis.
Pušis (lot. Pinus). Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai paplitusių medžių tipų pasaulyje. Pušys yra tiesioginis stebuklas, atliekantis svarbų vaidmenį ekosistemose ir žmonių gyvenime. Priskaičiuojama apie 110 augalų rūšių. Paplitusios Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, didžiausia rūšių įvairovė šiauriniame pusrutulyje, vidutinių platumų klimato regione. Lietuvoje yra auginama 10, o savaime auga 1 rūšis: paprastoji pušis.
Raudonasis ąžuolas (lot. Quercus rubra). Kilęs iš Šiaurės Amerikos, JAV rytų ir vidurio bei Kanados pietryčių ir pietų centrinės dalies. Jis buvo introdukuotas nedideliuose Vakarų Europos plotuose, kur dažnai gali būti auginamas soduose ir parkuose. Raudonasis ąžuolas kartais vadinamas šiauriniu ąžuolu.
Paprastasis šermukšnis (lot. Sorbus aucuparia). Šermukšnio arealas išplitęs beveik per visą Europą. Lietuvos vietinių, savaime augančių medžių dažna rūšis. Auga greitai, dažniausiai išauga iki 8-10 m, rečiau 15-20 m aukščio ir ypatingai retais atvejais iki 28 m aukščio, nors paprastojo porūšis, augantis atšiauraus klimato zonose, išauga kaip krūmas tik apie 4 m aukščio.
