Laiko ženklai: prie Plungės ,,SAULĖS“ gimnazijos ištakų
1903 m. kunigaikštienė M. Oginskienė pasikvietė iš Krokuvos į Plungę vienuolę S. Zakževską ir slaptai nuo caro valdžios pradėjo auklėti jaunas mergaites.
Iš Prancūzijos atvykusios vienuolės Mari de Grand iniciatyva Plungėje buvo pastatyta Lurdo grota, į kurią atvežta Šv. Panelės Nekaltojo prasidėjimo skulptūra. 1910 m. klebonas V. Jarulaitis virš Lurdo, ant kalvelės, pastatė mažą medinę koplytėlę.
1928 m. Telšių vyskupas J. Staugaitis Plungės Lurdą perdavė vienuoliams kapucinams. į Plungę iš Vokietijos atvyko tėvas Gerardas, o po metų dar du vienuoliai.
1930 m. broliai kapucinai kitoje kelio pusėje nusipirko privačią namų valdą ir pastatė dviejų aukštų pastatą, kuriame įsteigė Plungės Lurdo kapucinų vienuolyno mokyklą su bendrabučiu. Tais pačiais metais buvo perstatyta ir padidinta koplyčia.
1933 m., kai mokiniai šioje mokykloje nebetilpo, už koplyčios, ant kalno, pastatytas naujas mūrinis pastatas, kuriame buvo įvestas net centrinis šildymas ir vandentiekis.
Šis pastatas ilgainiui imtas vadinti Aukštaisiais rūmais
Likęs laisvas vienuolyno pastatas buvo pritaikytas mokytojams pasauliečiams apgyvendinti. 1933-1934 metai buvo lemtingi Kapucinų misijų kolegijai- taip buvo pavadinta mokykla.
1934 m. pradžioje vienuolyno mokykla Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos buvo pripažinta privačia vidurine mokykla. Kadangi bendrabučio pastate jau buvo ankšta, reikėjo vietos aukštesniajai klasei ir iš vienuolyno mokyklos pašalintiems vyresniems nei nustatyta ministerijos potvarkiuose mokiniams.
1934 metų vasarą buvo suremontuotas po 1- ojo pasaulinio karo nebaigtas „Saulės“ draugijos ligoninės pastatas prie Salantų kelio ir ten įrengtos klasės.
Taip atsirado Žemieji rūmai.
Tuo metu Plungėje veikė valstybinė lietuvių, privati žydų ir privati kapucinų vienuolyno progimnazijos. Nuo 1936-1937 mokslo metų kapucinų mokykla prijungta prie Plungės valstybinės progimnazijos. Ši jungtinė progimnazija ėmė dirbti dviejuose rūmuose: Aukštuosiuose (buv. kapucinų mokykla) ir Žemuosiuose (prie Salantų kelio). Kasmet mokykla stiprėjo, klasių skaičius didėjo, o 1940- aisiais tapo gimnazija bei toliau vykdė veiklą kaip valstybinė mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas buvo uždarytas, Lurdas apgriautas. Valdžia nusavino bendrabutį, kolegijos rūmus, vienuolyną, net mokytojams skirtą namą.
1955 m. senosios Plungės gimnazijos vardas buvo pakeistas: ji tapo vidurine mokykla, vienintele veikusia Plungės mieste iki 1961 m. Buvusio vienuolyno pastate įsikūrusi mokykla ilgą laiką naudojosi ir medinės koplyčios patalpomis, kurios buvo paverstos sporto sale ( šiuo metu likę tik žole apaugę pamatų akmenys, nes koplyčia sudegė).
1961 m. Plungės vidurinei mokyklai išsikėlus į Mykolo Oginskio rūmus, buvusiuose kapucinų vienuolyno pastatuose įsikuria Plungės aštuonmetė mokykla, pastatomi du nauji priestatai.
1966 m. ji tampa Plungės 3-iąja vidurine mokykla.
1993 m. įsteigiamos pirmosios dvi gimnazijos klasės. 1
996 m. pavadinta „Saulės“ vidurine mokykla, o nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. tampa „Saulės“ gimnazija.
Nuo 2009-2010 mokslo metų ši mokymo įstaiga veikia kaip išgryninta 4- metė gimnazija.
Gimnazijos herbas
Gimnazijos herbas sukurtas 1997 m., jo autoriai mokytojas Rimantas Nakrys ir gimnazijos direktorius Juozas Milašius.
Gimnazijos himnas
Kai rugsėjy gervės krykščia,
Į gimnaziją skubi.
Amžina jaunystė trykšta
Ir daina skambi skambi.
Priedainis:
Gimnazija, gimnazija,
Kaip saulė mums švieti.
Gimnazija, gimnazija,
Į ateitį kvieti.
Savo darbą, mintį, protą
Kasdien Lietuvai nešu
Ir girdžiu, kaip skamba žodis,
Nuo kurio šviesu, šviesu.
Priedainis…
Mūs visų Tėvynė laukia,
Ir jau šaukia, ar girdi?
Pasakyki, kokią auką
Ant jos aukuro neši?
Gimnazijos himnas sukurtas 2001 m. Himno žodžiai mokytojos Danutės Serapinienės, muzika Prano Škimelio, aranžuotė Edmundo Noreikos.
Gimnazijos vėliava
Naujoji gimnazijos vėliava sukurta 2017 m., jos autorė mokytoja Ilma Zaborskienė.
Atversta knyga simbolizuoja žinių šaltinį, o saulės spinduliai – šviesą, sklindančią iš „Saulės“ gimnazijos.
